Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 18 d. priėmė nutartį civilinėje byloje (e3K-3-58-469/2025) dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, kuria buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Nutartyje išdėstyti reikšmingi teisiniai išaiškinimai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, deontologinės ekspertizės akto įrodomosios reikšmės bei papildomos ekspertizės skyrimo pagrindų.
Bylos esmė
Ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, teigdama, kad dėl Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojos akušerės ginekologės neveikimo pavėluotai diagnozuotas krūties vėžys, todėl taikytas sudėtingesnis gydymas ir padaryta didesnė žala sveikatai. Žemesnių instancijų teismai atmetė ieškinį, remdamiesi deontologine ekspertize, kurioje konstatuota, kad gydytojų veiksmuose klaidų nebuvo, tyrimai ir gydymas buvo tinkami.
Dėl žalos atlyginimo sąlygų pagal PTŽSAĮ
Teismas patvirtino, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (PTŽSAĮ) teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą:
- Paciento sveikatai yra padaryta žala;
- Žala nėra (nebuvo) neišvengiama;
- Žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (priežastinis ryšys).
LAT pabrėžė, kad galiojantis reglamentavimas įtvirtina atsakomybės be kaltės modelį, todėl neteisėtumas ir kaltė nesudaro būtinųjų sąlygų teisei į žalos atlyginimą atsirasti.
Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių
LAT akcentavo, kad įrodymų vertinimas reiškia, kad informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą, o išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos surinktais duomenimis.
Ypač svarbu paciento sveikatai padarytos žalos bylose, kad tik konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal diagnostikos bei gydymo galimybes.
Dėl deontologinės ekspertizės akto reikalavimų ir įrodomosios reikšmės
Teismas pateikė svarbius išaiškinimus apie deontologinės ekspertizės specifiką:
- Deontologinė ekspertizė yra specifinė ekspertizės rūšis, kurią atlieka ekspertų komisija – teismo ekspertas kartu su kitų medicinos specialybių gydytojais.
- Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus.
- Deontologinės ekspertizės aktas turi susidėti iš:
- įžanginės dalies;
- tiriamosios dalies, kurioje nurodomi atlikti tyrimai, naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų vertinimas;
- išvadų, kuriose pateikiami motyvuoti atsakymai į visus klausimus.
- Ekspertizės akto neatitiktis įstatymo reikalavimams, kai jame neatsispindi išsamus medicininių duomenų ištyrimas ir motyvuotas jų vertinimas, o išvados stokoja pagrindimo, gali būti pagrindas juo nesiremti vertinant įrodymus.
- Teismas negali savo išvadų grįsti neišsamiomis ir nemotyvuotomis ekspertizės išvadomis.
Dėl teismo ekspertizės pakartojimo ar papildymo
LAT paaiškino, kad pagal CPK 219 straipsnį papildoma ekspertizė skiriama, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, o pakartotinė ekspertizė skiriama, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo arba yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų.
Teismas nurodė, kad esant esminiams ekspertizės akto trūkumams (neišsamumui, nemotyvuotumui), turi būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertinio tyrimo pakartojimo ar papildymo, ypač jei trūksta patikimų ir pakankamų įrodymų teismų išvadoms pagrįsti.
Dėl Komisijos sprendimo įrodomosios reikšmės
LAT dar kartą patvirtino, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas yra procesinis dokumentas, priimtas laikantis išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, ir neturi įrodomosios reikšmės dėl ginčo esmės.
Bylos baigtis
Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, todėl panaikino skundžiamą nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši nutartis svarbi tuo, kad joje pateikiami aiškūs kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinama deontologinės ekspertizės akto kokybė ir pagrįstumas bylose dėl paciento sveikatai padarytos žalos, o tai užtikrina tinkamą medicininių klaidų įvertinimą ir pacientų teisių apsaugą.
Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.
