Ieškovė (bendrovė) prašė teismo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo (buvusio ieškovės direktoriaus), tvirtindama, kad dėl vadovo priimtų verslo sprendimų ir ieškovės vardu sudarytų sutarčių ji patyrė žalą.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo žalos, kurią ji patyrė atsakovui neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK), atlyginimą. Ginčas dėl tarptautinio teismingumo kilo tuomet, kai asmuo (atsakovas), nebūdamas draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, pasinaudojo Lietuvoje išduota ESDK gydytis Vokietijoje. Dėl šių suteiktų sveikatos paslaugų išlaidų apmokėjusi ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš antstolio nuostolių atlyginimą už tai, kad jis neišieškojo skolos dalies. Pasak ieškovės, skola liko neišieškota dėl to, kad antstolis nesiėmė visų reikalingų priemonių teismo sprendimui įvykdyti ir neteisėtai perdavė vykdomąjį dokumentą individualios įmonės bankroto administratoriui.
Vadovo vaidmuo juridinio asmens veikloje gali būti tiek de jure (teisinis), tiek de facto (faktinis). Pagal Civilinio kodekso (CK) 2.87 straipsnį, 6.6 straipsnį ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 13 straipsnį, vadovo atsakomybė gali kilti, kai nustatomi neteisėti veiksmai, padaryta žala, egzistuoja priežastinis ryšys ir kaltė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad tiek teisinio, tiek faktinio vadovo atsakomybė gali būti solidari, kai žala atsiranda dėl bendrininkavimo ar priežasčių sąveikos.