Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo žalos, kurią ji patyrė atsakovui neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK), atlyginimą. Ginčas dėl tarptautinio teismingumo kilo tuomet, kai asmuo (atsakovas), nebūdamas draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, pasinaudojo Lietuvoje išduota ESDK gydytis Vokietijoje. Dėl šių suteiktų sveikatos paslaugų išlaidų apmokėjusi ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismų sprendimai
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį paliko nenagrinėtą, nusprendę, kad ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, turi kreiptis į šios valstybės teismus.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovės buveinė yra Lietuvos Respublikoje, o atsakovo gyvenamoji vieta – Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Abi valstybės yra Europos Sąjungos valstybės narės, todėl buvo vertinama, ar taikytinas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis Ibis“), nustatant ieškovės reikalavimo teismingumą.
Ginčo esmė ir žalos padarymo vietos reikšmė
Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, kurią, remiantis šio straipsnio 2 dalimi, privalo visiškai atlyginti.
Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, neturėdamas apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso Lietuvoje, pateikė buvimo vietos įstaigai ESDK ir dėl neteisėto veiksmo gavo nemokamas medicinos paslaugas. Už jas buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taip pat reikalavimas grindžiamas CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta asmens, atlyginusio kito asmens padarytą žalą, regreso (atgrėžtinio reikalavimo) teisė gauti iš padariusio žalą asmens tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimą.
Kasacinio teismo argumentai
Kadangi atsakovas pasinaudojo ESDK tuomet, kai jis nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu, kasacinis teismas pripažino, kad ieškovės ir atsakovo nesieja privalomojo sveikatos draudimo teisiniai santykiai. Įvertinęs faktines aplinkybes, kasacinis teismas padarė išvadą, kad pareikštas reikalavimas kilo iš delikto. Taigi ginčas priskirtinas civilinėms ir komercinėms byloms, kurių teismingumui nustatyti taikytinos Reglamento „Briuselis Ibis“ nuostatos.
Reglamento „Briuselis Ibis“ 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Atsakovas pasinaudojo ESDK, išduota Lietuvoje, o gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Lietuvoje buveinę turinčios teritorinės ligonių kasos biudžeto. Todėl kasacinis teismas nusprendė, kad žalą sukėlęs įvykis pasireiškė Lietuvoje, o ginčas yra teismingas Lietuvos teismams.
Išvada
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.
