Įprastai darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju (išmokėti atlyginimą, nepanaudotų atostogų kompensaciją, kitas sumas) jo atleidimo dieną, jeigu darbuotojas ir darbdavys nesusitaria dėl vėlesnio atsiskaitymo. Deja, pasitaiko atvejų, kai galutiniai atsiskaitymai vėluoja. Mūsų sukurta, pirmoji Lietuvoje netesybų skaičiuoklė padeda tiksliai nustatyti, kokią kompensaciją darbdavys privalo sumokėti darbuotojui už pavėluotą atsiskaitymą.
Nesutarimai darbo santykiuose gali kilti dėl įvairių priežasčių – nuo neišmokėto darbo užmokesčio iki neteisėto atleidimo ar darbo sąlygų pakeitimo. Žinojimas, kaip tinkamai spręsti darbo ginčą, yra svarbus tiek darbuotojui, siekiančiam apginti savo teises, tiek darbdaviui, norinčiam išspręsti konfliktą teisėtai ir efektyviai. Tinkamas darbo ginčo sprendimo procedūros išmanymas gali padėti abiem šalims sutaupyti laiko, pinigų bei išvengti nereikalingos įtampos.
Naujieji metai atnešė svarbius darbo teisės pokyčius, kurie įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d. Šie pakeitimai turi tikslą stiprinti darbuotojų teises, didinti darbo santykių skaidrumą ir užtikrinti geresnę apsaugą nuo galimų pažeidimų. Darbo teisės pokyčiai liečia tiek darbdavius, tiek darbuotojus, todėl verta juos žinoti. Aktualią darbo kodekso redakciją rasite čia. Griežtesnė psichologinio smurto prevencija Darbo kodekse įtvirtinamos nuostatos, skirtos…
Šiuolaikiniame darbo pasaulyje nuotolinis darbas tampa neatskiriama daugelio organizacijų veiklos dalimi. Nors ši darbo forma suteikia lankstumą ir patogumą, ji kartu kelia naujus teisinius iššūkius tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Tinkamas nuotolinio darbo organizavimas reikalauja ne tik technologinių sprendimų, bet ir aiškios teisinės bazės, kuri užtikrintų abiejų šalių teisių apsaugą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 18 d. priėmė nutartį civilinėje byloje (e3K-3-58-469/2025) dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, kuria buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Nutartyje išdėstyti reikšmingi teisiniai išaiškinimai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, deontologinės ekspertizės akto įrodomosios reikšmės bei papildomos ekspertizės skyrimo pagrindų.
Juridinio asmens bankrotas – finansiškai skaudus ir reputacijai kenkiantis procesas, tačiau tyčinis bankrotas užtraukia dar rimtesnes pasekmes. Kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu, tai patvirtina, kad įmonės nemokumas atsirado dėl sąmoningų sprendimų ir veiksmų, kuriais tikslingai pažeidžiami kreditorių interesai. Verslo savininkams ir vadovams būtina aiškiai žinoti ne tik gresiančią teisinę atsakomybę, bet ir tiksliai identifikuoti, kokie veiksmai ir aplinkybės gali paskatinti teismą priimti nutartį dėl tyčinio bankroto.
Ar kreditorius, kurio reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti tyčiniu bankrotu pripažintos įmonės bankroto procese, turi teisę reikalauti nepatenkintų reikalavimų atlyginimo tiesiogiai iš už tyčinį bankrotą atsakingo asmens? Šį klausimą savo nutartyje nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti neteisėtai į Lietuvą išvežtą nepilnametį vaiką jo tėvui į Jungtinę Karalystę (e2-332-370/2025). Bylos esmė Pareiškėjas D.S. (vaiko tėvas) kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti nepilnametį sūnų į Jungtinę Karalystę, teigdamas, kad vaiko motina S.V. neteisėtai, be jo sutikimo išvežė vaiką į Lietuvą.…
Bylinėjimasis užtrunka, o kreditorius nerimauja, kad skolininkas per tą laiką gali perleisti ar paslėpti savo turtą. Būtent tokioms situacijoms ir egzistuoja laikinosios apsaugos priemonės – teisinis instrumentas, padedantis užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo (e2A-57-798/2025).