Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi išaiškino svarbų darbo teisės klausimą: darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį nedraudžia darbdaviui vėliau imtis veiklos organizavimo pokyčių ir atleisti darbuotojus dėl to, kad jų darbo funkcijos tapo perteklinės. Sprendimas formuoja aiškų precedentą, kaip vertinti darbuotojų atleidimą po nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, sumažinus atlygį.
Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas reikalauja kruopštaus Darbo kodekso nustatytų taisyklių laikymosi. Netinkamas įforminimas gali sukelti teisinius ginčus, todėl darbdaviai privalo žinoti visus su atleidimu susijusius teisinius reikalavimus.
Ilgalaikio darbo išmoka yra išmoka, kurią gauna ilgamečiai darbuotojai, atleidžiami iš darbo ne dėl savo kaltės. Ši išmoka mokama papildomai prie kitų išeitinių išmokų.
Išeitinė išmoka sulaukus senatvės pensijos amžiaus mokama tuomet, kai darbuotojas išeina iš darbo savo noru dėl svarbių priežasčių.
Periodinių sveikatos tikrinimų apmokėjimas darbuotojams – kas apmoka ir kada reikia pasitikrinti sveikatą, darbo metu ar po darbo?
Darbuotojo atleidimas iš darbo jo laikino nedarbingumo (biuletenio) metu yra ribojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nuostatomis.
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų daug klausimų tėvams ir darbdaviams keliantis procesas. Tėvams svarbus žinoti savo teises ir jomis pasinaudoti, o darbdaviams – svarbu išmanyti darbuotojams suteikiamas garantijas. Lietuvos teisės aktai numato garantijas ir taisykles, kurios apsaugo darbuotojų teises šiame procese.
Bandomasis laikotarpis – svarbus darbo santykių etapas, kurio metu tiek darbdavys, tiek darbuotojas vertina tarpusavio suderinamumą. Jei darbdavys nusprendžia, kad darbuotojas netinka sulygtam darbui, teikiamas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Įspėjimas apie atleidimą bandomuoju laikotarpiu turi savo specifiką ir reikalavimus, kuriuos būtina žinoti abiem darbo santykių šalims.
Santuokos nutraukimas nesutariant dėl sąlygų Lietuvoje yra juridiškai reglamentuota procedūra, kuri taikoma, kai sutuoktiniai negali pasiekti bendro sutarimo dėl santuokos nutraukimo aplinkybių. Šioje situacijoje taikoma ginčo teisena, kurios metu teismas sprendžia visus ginčytinus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu.
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės yra vienas iš būdų nutraukti santuoką, kai bendras šeimyninis gyvenimas tampa neįmanomas dėl vieno iš sutuoktinių netinkamo elgesio. Lietuvos įstatymai numato aiškias sąlygas ir procedūras, kada ir kaip galima nutraukti santuoką šiuo pagrindu.