Tėvas, mokantis periodinėmis išmokomis priteistą vaiko išlaikymą, nesutiko su antstolio atliktu skaičiavimu. Jo nuomone, išlaikymo indeksavimas turėjo būti pradėtas skaičiuoti tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo jo priėmimo datos. Šis klausimas pasiekė kasacinį teismą, kuris pateikė reikšmingą išaiškinimą ir jis aktualus kiekvienam tėvui, mokančiam arba gaunančiam vaiko išlaikymą. Ginčo esmė Pareiškėjas padavė skundą dėl antstolio veiksmų, nesutikdamas…
2025 metų spalio 8 dieną pasirašyta šeštoji nacionalinė kolektyvinė sutartis, kuri galios trejus metus – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d. Sutartį su nacionalinių profesinių sąjungų organizacijomis pasirašė Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė – pirmas kartas, kai tai padarė vienas iš valstybės vadovų. Sutartis taikoma biudžetinių įstaigų darbuotojams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, kariams, teisėjams ir kai…
Darbo apmokėjimo sistema 2026: kas privalo turėti, ką ji turi apimti ir kokios pasekmės jos neturint
Nuo šių metų birželio darbdaviai, kurie atlyginimus nustatė „iš akies” ar atskirais individualiais susitarimais, į šią praktiką turės pažvelgti iš naujo. Darbo apmokėjimo sistema tampa privaloma visiems darbdaviams ,nepriklausomai nuo įmonės dydžio. Tai bus reikalaujama ir pagal Darbo kodeksą, ir pagal naująsias ES direktyvos nuostatas, kurios įsigalioja 2026 m. birželio 7 d. Kas privalo turėti darbo apmokėjimo sistemą Iki šiol…
Darbdavys įdarbina naują vadybininką. Darbo sutartyje nurodyta: „pardavimų vadybininkas”. Tačiau po kelių savaičių kyla klausimų – kas tiksliai priklauso jo funkcijoms, ar jis privalo tvarkyti socialinių tinklų paskyras, ar atsakyti į skundus, ar koordinuoti pirkimus. Kai atsakymai neaiškūs, prasideda nesutarimai. Pareiginės instrukcijos yra dokumentai, kurie gali šias problemas išspręsti dar prieš joms kylant. Kas yra pareiginės instrukcijos ir ar jos…
Nuotolinio darbo sauga – tema, kuri vis dažniau kelia klausimų, nes nuotolinis darbas daugelyje įmonių tapo įprasta darbo organizavimo forma. Tačiau perkėlus darbo vietą į namus ar kitą pasirinktą vietą, darbdavio pareigos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neišnyksta – jos išlieka tokios pat kaip ir dirbant biure. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas aiškiai įtvirtina: darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu, sudaromos tokios…
Nepanaudotos atostogos – tema, kuri iškyla darbo sutarties pabaigoje, kai paaiškėja, kad per kelerius metus susikaupė dešimtys nepanaudotų atostogų dienų. Vieni jas kaupia sąmoningai, kiti tiesiog nesupranta, kad laikui bėgant šios dienos gali paprasčiausiai išnykti. Apie nepanaudotas atostogas darbdaviai ir darbuotojai dažnai klausia tik tada, kai artėja darbo santykių pabaiga – o tada būna per vėlu aiškintis, ką ir kokiomis…
Pirmadienio rytą darbuotojas pamato, kad grafikas kitai savaitei jau pakeistas – ir niekas jo neklausė. Ar tai teisėta? Atsakymas priklauso nuo to, kas ir kaip sulygta darbo sutartyje, ir nuo to, kiek laiko iš anksto apie pakeitimą buvo pranešta. Darbo grafiko keitimas turi savo aiškias taisykles, ir jos nėra vienodos visoms situacijoms. Darbo grafiko keitimas ir darbo sutarties sąlygos: koks…
„Esu nėščia. Ar galiu išeiti pas ginekologą darbo metu ir ar darbdavys privalo mokėti atlyginimą?“ – toks klausimas neretai kyla moterims, kurios laukiasi ir dirba. Nors atsakymas įstatymuose yra gana aiškus, praktikoje nėščia pas gydytoją darbo metu vis dar susiduria su nesusipratimais, kai darbdaviai prašo atidirbti, imti laisvą dieną ar net nemokamas atostogas. Ką sako įstatymas apie nėščią pas gydytoją…
Stiprus kvepalų kvapas kolegos darbo vietoje gali sukelti galvos skausmą, alerginę reakciją ar tiesiog trukdyti dirbti. Ar darbdavys turi teisę drausti kvepalus darbe ir taikyti drausmines priemones, jei darbuotojas nesilaiko reikalavimų? Atsakymas priklauso nuo to, ar darbovietėje yra vidaus tvarkos taisyklės ir ko jose parašyta. Šiame straipsnyje nagrinėjame, kaip reglamentuojami kvepalai darbe ir kokios teisės priklauso tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.…
Privalomas akcijų išpirkimas – tai mechanizmas, leidžiantis stambiajam akcininkui išpirkti likusius smulkiuosius arba smulkiajam akcininkui reikalauti, kad jo akcijos būtų išpirktos. Iki 2022 metų pabaigos ši galimybė Lietuvoje galiojo tik listinguojamų bendrovių akcininkams. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais 2022 m. lapkričio 30 d., privalomas akcijų išpirkimas tapo prieinamas ir uždarosioms akcinėms bendrovėms bei nelistinguojamoms akcinėms bendrovėms. Praėjus daugiau kaip dvejiems…
