Darbuotojų sauga: kokius pažeidimus VDI nustato dažniausiai ir kokios baudos taikomos

DARBO TEISĖ · 2026 M. LAPKRIČIO 13 D.

Darbuotojų sauga: kokius pažeidimus VDI nustato dažniausiai ir kokios baudos taikomos

Turinys

Darbuotojų sauga dažniausiai šlubuoja ne dokumentuose, o kasdienėje kontrolėje. Išankstiniais VDI duomenimis, 2025 m. darbe, neskaičiuojant eismo įvykių, žuvo 18 žmonių, o 122 darbuotojų sveikatai buvo sunkiai pakenkta. Pagrindinėmis priežastimis inspekcija įvardija nepakankamą darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę, netinkamą profesinės rizikos vertinimą ir prastą darbų organizavimą. Už tokius pažeidimus įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui skiriama 240–880 € bauda. Jeigu dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija ar kilti kitų sunkių padarinių, bauda siekia 1 000–2 000 €.

Kokius darbuotojų saugos pažeidimus VDI nustato dažniausiai?

VDI nelaimingų atsitikimų apžvalgose kasmet kartojasi tos pačios priežastys. Be vidinės kontrolės, rizikos vertinimo ir darbų organizavimo spragų, inspekcija nurodo netinkamas darbo priemones. Dalį atsitikimų lemia ir tai, kad patys darbuotojai nesilaiko saugos reikalavimų ar nenaudoja asmeninių apsaugos priemonių.

Pavojingiausias išlieka darbas aukštyje. 2025 m. nukritę iš aukščio žuvo 3 darbuotojai, o 46 buvo sunkiai sužaloti. Daugiausia sunkių ir mirtinų atsitikimų įvyko statybose (5 mirtini ir 30 sunkių), transporto ir saugojimo veikloje (1 ir 25) bei apdirbamojoje gamyboje (1 ir 23). 2026 m. pirmąjį pusmetį, neskaičiuojant eismo įvykių, VDI išankstiniais duomenimis gavo pranešimus apie 7 mirtinus ir 64 sunkius atsitikimus darbe, iš jų 3 mirtini ir 23 sunkūs įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio.

Rizikos vertinimas, kuris neatnaujinamas

Darbdavys privalo organizuoti profesinės rizikos vertinimą. Jeigu įmonėje nėra kompetentingų specialistų, šią paslaugą ji perka iš kitur, o darbo vietas, kuriose riziką būtina įvertinti, gali nurodyti ir darbo inspektorius. Rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant personalą, keičiant įmonės struktūrą ar ją restruktūrizuojant.

Dažniausia klaida yra vienąkart atliktas ir pamirštas vertinimas. Profesinės rizikos vertinimo bendrosios nuostatos reikalauja vertinimą atnaujinti arba atlikti iš naujo, kai:

• įdarbinamas asmuo iki 18 metų arba neįgalus asmuo;
• darbuotoja pateikia sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, gimdymą ar maitinimą krūtimi;
• įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba lengvas, kurį sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino atsitikimo priežastis;
• darbuotojui nustatoma ar įtariama profesinė liga;
• teisės aktuose sugriežtinami saugos reikalavimai;
• VDI ar kitos priežiūros institucijos inspektoriai įmonėje nustato darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų;
• atliekami pakeitimai, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės;
• sveikatos patikrinimas parodo, kad rizikos veiksnys neigiamai paveikė darbuotojo sveikatą.

Vidinė kontrolė, kuri veikia tik popieriuje

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas reikalauja, kad darbdavys organizuotų saugos būklės vidinę kontrolę. Vadovas, remdamasis rizikos vertinimo rezultatais, nustato reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką ir įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti gerinimo priemones bei kontroliuoti, kaip laikomasi reikalavimų. Šią tvarką jis svarsto su darbuotojais, jų atstovais saugai ir sveikatai bei komitetu, jeigu jis įsteigtas.

Inspektoriui neužtenka patvirtintos tvarkos. Jis žiūri, ar kas nors realiai tikrina darbo vietas, fiksuoja trūkumus ir juos šalina. Darbo priemonės turi būti techniškai tvarkingos, o potencialiai pavojingus įrenginius prižiūrėti gali tik tam specialiai paskirti darbuotojai. Pareiga sudaryti saugias darbo sąlygas įstatymu tenka darbdaviui, todėl verta žinoti, ką įvertinti perduodant darbuotojų saugos paslaugas išorės įmonei.

Formalus instruktavimas ir vadovo žinios

Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti, kol jis neinstruktuotas ar neišmokytas saugiai atlikti darbą. Instruktuojama priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą ir pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones ar technologijas. Instruktavimas vyksta darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas. Parašas žurnale nieko nereiškia, jei darbuotojas nežino, kaip saugiai atlikti savo užduotį.

Pareigą turi ir pats vadovas. Jo žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais VDI privalomai patikrina prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Viename ginče įmonės vadovė buvo nubausta pagal ANK 96 straipsnį būtent už tai, kad šių žinių nepasitikrino, o teismas nuobaudą paliko. Kada ši pareiga taikoma ir kada jos nėra, aiškinama straipsnyje apie darbdavio žinių tikrinimą darbuotojų saugos srityje.

Kokios baudos skiriamos už darbuotojų saugos pažeidimus?

Atsakomybę nustato Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnis. Pagal šį straipsnį baudžiama ne įmonė, o konkretūs asmenys: darbdaviai fiziniai asmenys, įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys, o tam tikrais atvejais ir patys darbuotojai. Pažeidimus tiria ir protokolus surašo VDI.

• 30–90 € darbuotojui ar savarankiškai dirbančiam asmeniui, pažeidusiam darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus;
• 240–880 € darbdaviui fiziniam asmeniui, vadovui ar kitam atsakingam asmeniui už darbo įstatymų ar darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą;
• 240–880 € asmenims, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus statybvietėse;
• 500–1 400 € už neįgyvendintas smurto ir priekabiavimo prevencijos priemones, nesuteiktą pagalbą smurtą ar priekabiavimą patyrusiems asmenims arba paties darbdavio ar vadovo pažeistą smurto ir priekabiavimo draudimą;
• 1 000–2 000 €, jeigu dėl pažeidimo darbe ar statybvietėje galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija ar kilti kitų sunkių padarinių;
• 900–1 400 € už pakartotinį pažeidimą darbe ar statybvietėje;
• 1 400–3 000 € už pakartotinį smurto ir priekabiavimo prevencijos pažeidimą arba pakartotinį pažeidimą, dėl kurio galėjo kilti sunkių padarinių.

Griežtesnei 1 000–2 000 € sankcijai nereikia, kad kas nors nukentėtų. Užtenka, kad pažeidimas galėjo lemti nelaimingą atsitikimą, pavyzdžiui, darbas aukštyje be apsaugos nuo kritimo. Pakartotiniu laikomas ANK 96 straipsnyje numatytas nusižengimas, padarytas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo. Jeigu buvo priimtas nutarimas, šis laikotarpis trunka nuo jo įsiteisėjimo, kol nuo nuobaudos įvykdymo praeis vieni metai.

Šie dydžiai nepasikeitė ir po 2026 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai: ANK 96 straipsnio redakcija lieka ta pati ir vėlesnėse paskelbtose suvestinėse redakcijose. Apie prevencijos priemones, už kurių nebuvimą taikoma 500–1 400 € bauda, rašoma straipsnyje apie smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašą.

Ką daryti, kai VDI nustatė pažeidimų ar skyrė baudą?

Patikrinimo metu nustatęs pažeidimų, inspektorius paprastai surašo reikalavimą pašalinti pažeidimus (R1) su konkrečiais terminais. Kai kyla pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, jis gali reikalauti ir sustabdyti darbus. Kaip pasiruošti pačiam patikrinimui, aprašyta straipsnyje apie VDI patikrinimą įmonėje.

Apie reikalavimo, surašyto 2026 m. birželio 1 d. ar vėliau, įvykdymą pranešama elektroniniu būdu, prisijungus prie įmonės paskyros VDI elektroninių paslaugų posistemėje „Mano VDI“. Ten nurodoma kiekvieno pažeidimo pašalinimo data. Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2026 m. gruodžio 31 d., apie tokio reikalavimo įvykdymą dar galima pranešti ir raštu. Nuo 2027 m. sausio 1 d. pranešimai teikiami tik elektroniniu būdu.

Jeigu per nustatytą laiką pažeidimo pašalinti nepavyksta, terminą galima prašyti pratęsti. Prašymą reikia pateikti raštu likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki termino pabaigos ir pagrįsti jį objektyviomis priežastimis. Tokį prašymą taip pat galima teikti per „Mano VDI“.

Ar galima sumokėti pusę baudos?

Taip, jeigu protokole įrašytas administracinis nurodymas. Tai pasiūlymas savo noru sumokėti pusę minimalios baudos: per 15 kalendorinių dienų nuo protokolo įteikimo arba per 30 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo, kai protokolas surašytas asmeniui nedalyvaujant. Sumokėjus laiku, teisena baigiasi. Tačiau nuo nurodymo įvykdymo dienos pradedami skaičiuoti metai, per kuriuos kitas toks pažeidimas bus pakartotinis. Pats nurodymas neskundžiamas.

Administracinis nurodymas negali būti surašytas, kai:

• sankcijos maksimumas viršija 1 500 € (taip yra už pažeidimą, dėl kurio galėjo kilti sunkių padarinių, ir už pakartotinį smurto ir priekabiavimo prevencijos pažeidimą);
• asmuo per metus padarė pakartotinį nusižengimą;
• nusižengimas padarytas esant neblaiviam ar apsvaigusiam ir tai turėjo įtakos, arba asmuo vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo;
• nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą arba padarė turtinės žalos, kuri nėra visiškai atlyginta;
• yra kiti ANK 610 straipsnyje nurodyti pagrindai, su darbo sauga paprastai nesusiję: alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio, privalomas registruotino turto konfiskavimas arba nusižengimas, padarytas naudojantis specialiąja teise jos neturint ar kai ji atimta.

Kaip nustatomas baudos dydis?

Atskaitos taškas yra sankcijos minimumo ir maksimumo vidurkis. Jeigu yra tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė už vidurkį bauda. Jeigu yra tik sunkinančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė už vidurkį bauda. Kai yra abiejų, sprendžiama pagal jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismas ar VDI, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti ir mažesnę nei minimali baudą, švelnesnę nuobaudą arba jos neskirti visai. Tai išimtis, kurią sprendimą priimantis subjektas privalo motyvuoti, o tokį VDI sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Todėl skunde verta konkrečiai parodyti, kas jau ištaisyta ir kodėl pažeidimas nesukėlė pavojaus.

Per kiek laiko galima skųsti VDI nutarimą?

Nutarimą galima skųsti apylinkės teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos. Skundas paduodamas per nutarimą priėmusį VDI skyrių, o šis per 5 darbo dienas jį kartu su byla persiunčia teismui. Praleistą terminą dėl svarbių priežasčių teismas gali atnaujinti, tačiau tam reikia prašymo ir įrodymų.

Rengiant skundą, pirmiausia verta patikrinti, ar nutarime nurodytas konkretus pažeistas reikalavimas. Teismai šiose bylose pažymi, kad ANK 96 straipsnis yra blanketinis: baudžiant būtina nustatyti, kokio teisės akto nuostatą asmuo pažeidė. Antra, ar nubaustas asmuo tikrai atsakingas už tą sritį pagal įmonės dokumentus ir pareigybės aprašymą.

Darbuotojų sauga kaip veikianti sistema: nuo ko pradėti?

Darbuotojų sauga veikia tada, kai rizikos vertinimas atitinka realias darbo vietas, o vidinė kontrolė vyksta nuolat, ne tik laukiant planinio patikrinimo. Praktiškai tai reiškia kelis žingsnius:

1. Patikrinkite, ar rizikos vertinimas apima visas darbo vietas ir ar atnaujintas po kiekvieno pokyčio.
2. Raštu paskirkite atsakingus asmenis ir nustatykite, kas, kaip dažnai ir ką tikrina.
3. Fiksuokite nustatytus trūkumus ir jų pašalinimo datas.
4. Instruktuokite pagal konkrečią užduotį ir kartokite instruktavimą atsiradus naujai rizikai.
5. Darbams aukštyje skirkite atskirą priežiūrą, nes būtent jie lemia daugiausia sunkių traumų.

Jeigu nelaimingas atsitikimas vis dėlto įvyko, svarbu žinoti tyrimo tvarką ir jos pokyčius. Tyrimo tvarka ir jos pokyčiai aptariami straipsnyje apie nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą. Kai įmonei trūksta aiškių vidaus tvarkų ar pareigybių aprašymų, kurie nustatytų atsakomybę už darbuotojų saugą, juos galima parengti kartu su vidaus dokumentų rengimo specialistais.