Vaizdo stebėjimas darbe ir el. pašto tikrinimas: ką darbdavys gali ir ko ne

DARBO TEISĖ · 2026 M. LAPKRIČIO 13 D.

Vaizdo stebėjimas darbe ir el. pašto tikrinimas: ką darbdavys gali ir ko ne

Turinys

Ar darbdavys gali įrengti kamerą, kuri visą dieną filmuoja darbuotojų darbo vietas, ir perskaityti darbuotojo laiškus, kai jis atostogauja? Abu klausimai kyla dažnai, nes kameros ir darbo kompiuteriai yra kasdienė darbo aplinkos dalis. Atsakymas abiem atvejais panašus: galima, jei darbdavys turi aiškų tikslą, laikosi proporcingumo principo ir iš anksto informuoja darbuotojus. Asmeninio susirašinėjimo darbdavys skaityti negali net darbo kompiuteryje. Vaizdo stebėjimas darbe ir darbuotojų komunikacijos tikrinimas yra asmens duomenų tvarkymas, todėl jiems taikomos duomenų apsaugos taisyklės, o ne vien darbdavio nuosavybės teisės.

Kada vaizdo stebėjimas darbe yra teisėtas

Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Įrengdamas kamerą darbo vietoje, darbdavys privalo turėti teisinį pagrindą. Toks pagrindas dažnai būna teisėtas darbdavio interesas: turto apsauga, darbuotojų ir lankytojų saugumas, incidentų tyrimas. Prieš įrengdamas kameras, darbdavys turi įvertinti, ar jo interesas svarbesnis už darbuotojų teisę į privatumą ir ar to paties tikslo negalima pasiekti švelnesne priemone.

Darbuotojų sutikimu remtis paprastai nederėtų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) aiškina, kad dėl darbuotojo priklausomybės nuo darbdavio toks sutikimas retai būna laisvas. Be to, darbuotojų stebėsena patenka į duomenų tvarkymo operacijų, kurioms privalomas poveikio duomenų apsaugai vertinimas, sąrašą. Atlikdamas šį vertinimą, darbdavys aprašo, kodėl stebėjimas būtinas, kokia rizika kyla darbuotojams ir kaip ją sumažinti. Kartu su darbuotojų stebėsenos ir duomenų apsaugos tvarka šis vertinimas tampa pagrindu, kuriuo darbdavys galės remtis kilus ginčui.

Kaip informuoti darbuotojus apie vaizdo stebėjimą

Įstatymas reikalauja informuoti darbuotojus apie vaizdo ar garso duomenų tvarkymą darbo vietoje, taip pat apie jų elgesio, buvimo vietos ar judėjimo stebėseną. Informuoti reikia pasirašytinai arba kitu būdu, kuriuo vėliau galima įrodyti, kad darbuotojas informaciją gavo. Lipdukas su kameros ženklu prie įėjimo šios pareigos neatstoja.

Darbuotojui, be kita ko, turi būti aišku, kas tvarko duomenis, kokiu tikslu ir pagrindu, kiek laiko saugomi įrašai, kas juos gali peržiūrėti. Taip pat jis turi žinoti apie savo teises, įskaitant teisę skųstis VDAI. Patogiausia šią informaciją įrašyti į vidaus tvarką ir supažindinti su ja visus darbuotojus, taip pat naujai priimamus.

Kur nereikėtų įrengti vaizdo kamerų darbe

Kamerų neturėtų būti ten, kur žmogus pagrįstai tikisi privatumo ir kur stebėjimas žemintų jo orumą, pavyzdžiui, persirengimo kambariuose ir tualetuose. Poilsio patalpose stebėjimą pateisinti taip pat sunku. Kamera, nuolat nukreipta į konkretaus darbuotojo darbo stalą ar ekraną, paprastai taip pat sunkiai pateisinama, nes ji stebi ne turtą, o patį žmogų.

Ne mažiau svarbu laikytis paskelbto tikslo. VDAI nagrinėjo atvejį, kai švietimo bendrovė pamokų metu filmavo klases ir teigė, kad tai daro saugumo tikslais. Paaiškėjo, kad vienos pamokos įrašą bendrovė peržiūrėjo vertindama savo darbuotojo darbo kokybę. Inspekcija nusprendė, kad bendrovės interesas nebuvo svarbesnis už filmuojamų mokinių, kurie yra nepilnamečiai, privatumą. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad įrašas panaudotas ne tuo tikslu, kuris buvo nurodytas. Inspekcija įpareigojo bendrovę nutraukti stebėjimą, sunaikinti įrašus ir skyrė jai 2 000 Eur baudą. Iš šio atvejo darbdaviui svarbi pamoka: saugumui įrengtų kamerų įrašų negalima naudoti kitam tikslui, pavyzdžiui, darbuotojų darbui vertinti. Naują tikslą reikėtų įvertinti atskirai ir apie jį iš anksto pranešti darbuotojams.

Ar darbdavys gali tikrinti darbuotojo el. paštą

Darbo kodeksas nustato, kad darbdavys, valdydamas darbo kompiuterius ir kitas technologijas, negali pažeisti darbuotojų asmeninio susižinojimo slaptumo. Taigi asmeninis susirašinėjimas lieka asmeninis net tada, kai vyksta darbo kompiuteriu. VDAI gairėse pateikiamas pavyzdys. Darbuotojui atostogaujant, darbdavys prisijungė prie jo kompiuterio ieškoti dokumento. Ten jis rado atidarytą socialinio tinklo paskyrą ir perskaitė darbuotojų susirašinėjimą. Inspekcija tokį darbdavio elgesį laiko neteisėtu, nes jis neturėjo teisės skaityti asmeninio susirašinėjimo.

Darbo el. paštą tikrinti galima tada, kai darbdavys iš anksto aiškiai nustato taisykles, supažindina su jomis darbuotojus ir tikrina tik tais atvejais ir tokia apimtimi, kokia nurodyta taisyklėse. Darbuotojas turi žinoti, ar darbo paštu galima naudotis asmeniniais tikslais, ar laiškai bus tikrinami, kokiais atvejais ir kokia apimtimi. Kai darbuotojas išeina iš darbo, jo pašto dėžutė gali kurį laiką likti aktyvi, kad nepradingtų su darbu susiję laiškai. Tokiu atveju reikia nustatyti, kas ir kaip ją tikrina, ar laiškai peradresuojami ir kada dėžutė bus uždaryta.

Sąžiningumo pareiga galioja abiem šalims. Jei darbdavys aiškiai draudžia darbo priemones naudoti asmeniniais tikslais, darbuotojas turi šio draudimo laikytis. Vis dėlto ir tokiu atveju asmeninio susirašinėjimo darbdavys skaityti negali.

Kaip parengti darbuotojų stebėsenos tvarką

Kad darbdavys galėtų apginti vaizdo stebėjimą darbe ir komunikacijos patikrą kilus skundui ar ginčui, juos verta aprašyti vidaus dokumente:

• stebėjimo tikslą ir teisinį pagrindą, kartu su interesų pusiausvyros vertinimu;
• poveikio duomenų apsaugai vertinimą;
• kamerų vietas ir stebimas zonas, neapimančias patalpų, kuriose žmonės tikisi privatumo;
• įrašų saugojimo terminą ir asmenis, kurie gali juos peržiūrėti;
• darbo el. pašto ir kitų priemonių naudojimo taisykles, patikros atvejus ir apimtį;
• darbuotojų supažindinimo tvarką, kad informavimą būtų galima įrodyti.

Tokia tvarka apsaugo ir darbdavį: jei vaizdo įrašas ar laiškas taps įrodymu, bus lengviau parodyti, kad jis gautas teisėtai.

Darbdavys turi teisę saugoti savo turtą ir kontroliuoti, kaip naudojamos darbo priemonės. Vis dėlto vaizdo stebėjimas darbe ir laiškų patikra teisėti tik tada, kai turi aiškų tikslą, yra proporcingi ir darbuotojas apie juos žino iš anksto.