Visiška materialinė atsakomybė: kada darbuotojas atlygina visą žalą

DARBO TEISĖ · 2026 M. LAPKRIČIO 14 D.

Visiška materialinė atsakomybė: kada darbuotojas atlygina visą žalą

Turinys

Darbuotojas per neatsargumą sugadina darbdavio įrangą, kurios remontas kainuoja 15 000 Eur. Daugelis darbdavių tikisi, kad darbuotojas atlygins visą sumą, o įstatymas to dažniausiai neleidžia. Įprastai darbuotojas atlygina žalą tik iki trijų savo vidutinių darbo užmokesčių. Visiška materialinė atsakomybė, kai darbuotojas atlygina visą žalą, taikoma tik išimtiniais atvejais. Darbo kodekse šis terminas nebevartojamas, tačiau praktikoje jis vis dar paplitęs, todėl naudinga žinoti, ką jis reiškia šiandien.

Kiek žalos darbuotojas atlygina darbdaviui

Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti žalą, kurią dėl savo kaltės padarė kitai šaliai, pažeisdama darbo pareigas. Taigi darbuotojas atsako tik tada, kai pažeidė darbo pareigas, dėl to atsirado žala ir pažeidimas padarytas dėl jo kaltės. Darbuotojo padarytos žalos ginčuose būtent šias aplinkybes darbdaviui tenka įrodyti.

Darbo kodeksas nustato atlyginamos žalos ribas:

• įprastu atveju darbuotojas atlygina visą žalą, bet ne daugiau kaip tris savo vidutinius darbo užmokesčius;
• jei žala padaryta dėl didelio neatsargumo, riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai;
• teritorinė ar šakos kolektyvinė sutartis gali nustatyti kitokias ribas, tačiau ne didesnes nei dvylika vidutinių darbo užmokesčių.

Žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Nustatydama žalos dydį, darbo ginčų komisija (ar teismas) atsižvelgia į turto nusidėvėjimą, abiejų šalių kaltę ir jų veiksmus, kuriais siekta žalos išvengti. Ji taip pat vertina, kiek nuostoliams atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir verslo rizika. Komisija (ar teismas) gali sumažinti atlygintiną sumą, atsižvelgdama į darbuotojo finansines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Kada taikoma visiška materialinė atsakomybė

Darbo kodeksas išvardija atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, neribojant jos trimis ar šešiais vidutiniais darbo užmokesčiais:

• žala padaryta tyčia;
• žala padaryta veika, turinčia nusikaltimo požymių;
• žala padaryta darbuotojui esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
• žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją arba nekonkuravimo susitarimą;
• darbdaviui padaryta neturtinė žala;
• visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Visais kitais atvejais, jei įstatymai nenustato kitaip, darbuotojui taikomos bendrosios ribos, net jei žala labai didelė. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris per neatsargumą sudaužė įmonės automobilį, dažniausiai atlygins tik dalį žalos. Jei jis vairavo neblaivus, viršutinė riba netaikoma ir komisija gali įpareigoti jį atlyginti visą žalą. Vis dėlto ir tada ji vertina sumą pagal tuos pačius kriterijus ir gali ją sumažinti, pavyzdžiui, atsižvelgusi į darbuotojo finansines galimybes.

Ar galioja visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Anksčiau galiojęs Darbo kodeksas leido sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojais, kurių darbas tiesiogiai susijęs su vertybėmis, pavyzdžiui, su kasininkais ar sandėlininkais. Įsigaliojus dabartiniam kodeksui, anksčiau sudarytos tokios sutartys neteko galios.

Dabartinis Darbo kodeksas tokių sutarčių nebenumato. Teismai yra išaiškinę, kad darbdavys negali sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutarties su atskiru darbuotoju. Be įstatyme išvardytų atvejų, papildomus visiško žalos atlyginimo atvejus galima numatyti tik kolektyvinėje sutartyje, o teismai tokias nuostatas aiškina siaurai. Todėl vien darbuotojo pasirašyta sutartis ar įsipareigojimas atsakyti už visas vertybes neleidžia viršyti įstatymo nustatytų ribų.

Darbdaviui, kurio darbuotojai dirba su pinigais ar brangiu turtu, verta pasirūpinti kitomis priemonėmis. Tai aiškios turto perdavimo ir inventorizacijos taisyklės, vaizdo stebėjimas kasose ar sandėliuose ir darbuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Vaizdo stebėjimas turi atitikti duomenų apsaugos reikalavimus.

Kaip darbdavys gali išieškoti žalą iš darbuotojo

Pirmiausia šalys gali susitarti, kad darbuotojas žalą atlygins natūra arba pinigais. Jei darbuotojas gera valia žalos neatlygina, darbdavys gali ją išskaičiuoti iš darbo užmokesčio rašytiniu nurodymu. Išskaita negali viršyti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, net jei padaryta žala didesnė. Darbdavys nurodymą turi priimti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Jei žala didesnė arba šis terminas praleistas, darbdavys turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Tai reikia padaryti per tris mėnesius nuo tada, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeidimą. Abu terminai paprastai pradedami skaičiuoti beveik tuo pačiu metu, todėl delsti nereikėtų. Jei darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę, dėl draudimo išmokos jis turi kreiptis tiesiogiai į draudiką.

Prieš kreipiantis į komisiją, naudinga surinkti įrodymus: žalos nustatymo aktus, inventorizacijos rezultatus, darbuotojo paaiškinimus. Jie padeda pagrįsti ir darbuotojo kaltę, ir žalos dydį.

Visiška materialinė atsakomybė yra išimtis, o ne taisyklė. Darbdaviui pravartu įvertinti, kokios žalos gali atsirasti, ir turtą apsaugoti aiškiomis taisyklėmis bei draudimu, o ne pasikliauti vien darbuotojo parašu.