Darbdavys išskaičiuoja žalą iš atlyginimo: ką daryti darbuotojui

DARBO TEISĖ · 2026 M. LAPKRIČIO 14 D.

Darbdavys išskaičiuoja žalą iš atlyginimo: ką daryti darbuotojui

Turinys

Darbuotojas atsiverčia atsiskaitymo lapelį ir mato, kad atlyginimas mažesnis nei įprastai. Darbdavys išskaičiavo sumą už sugadintą darbo telefoną, kurį darbuotojas, darbdavio manymu, numetė per neatsargumą. Ar darbdavys gali tai padaryti be teismo ir be darbuotojo sutikimo? Kartais gali, tačiau išskaitos iš darbo užmokesčio dėl žalos turi aiškias ribas ir terminus. Jei darbdavys jų nesilaiko, išskaita yra neteisėta, o darbuotojas gali susigrąžinti neteisėtai išskaičiuotą sumą.

Kada galimos išskaitos iš darbo užmokesčio

Darbo kodeksas leidžia daryti išskaitas iš darbo užmokesčio tik įstatymų nustatytais atvejais. Pats kodeksas tai leidžia, kad būtų:

• grąžintos darbdavio perduotos ir darbuotojo pagal paskirtį nepanaudotos pinigų sumos;
• grąžintos sumos, permokėtos dėl skaičiavimo klaidų;
• atlyginta žala, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;
• išieškoti atostoginiai už daugiau dienų, nei darbuotojas buvo įgijęs, kai darbo sutartis nutraukiama jo paties iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl jo kaltės.

Išskaičiuoti baudų už vėlavimą ar už nepasiektus pardavimų rodiklius darbdavys negali. Kiek galima išskaičiuoti per vieną mėnesį, nustato Civilinio proceso kodeksas. Išskaitos procentas priklauso nuo to, kokia darbo užmokesčio dalis neviršija minimaliosios mėnesinės algos, o kokia viršija vieną ar du jos dydžius. Todėl išskaita kartais padalijama per kelis mėnesius.

Kada darbdavys gali išskaičiuoti žalą iš atlyginimo

Žalą iš darbo užmokesčio darbdavys gali išskaičiuoti tik tada, kai darbuotojas jos gera valia neatlygino ir kai įvykdytos šios sąlygos:

• yra rašytinis darbdavio nurodymas išskaičiuoti žalą;
• žala padaryta pažeidus darbo pareigas ir dėl darbuotojo kaltės;
• išskaita neviršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, net jei žala didesnė;
• nurodymas priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Jei žala didesnė, darbdavys gali išskaičiuoti tik sumą, neviršijančią šios ribos, o dėl likusios dalies turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Tas pat taikoma, jei darbdavys praleido trijų mėnesių terminą: tada išskaičiuoti savo nurodymu jis nebegali ir dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į komisiją.

Svarbu ir tai, kiek iš viso darbuotojui gali tekti atlyginti. Įprastai tai ne daugiau kaip trijų jo vidutinių darbo užmokesčių suma, o jei žala padaryta dėl didelio neatsargumo, ne daugiau kaip šešių. Visą žalą be šių ribų darbuotojas atlygina tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai jis žalą padarė tyčia arba būdamas neblaivus. Kaip elgtis, kai darbdavys reikalauja atlyginti daugiau, nei leidžia šios ribos, plačiau aprašyta paslaugos puslapyje.

Ką daryti, jei išskaitos iš darbo užmokesčio neteisėtos

Jei išskaitos iš darbo užmokesčio atrodo neteisėtos, pirmiausia darbuotojui reikėtų paprašyti darbdavio rašytinio nurodymo ir žalos apskaičiavimo. Iš jų matyti, už ką ir kokia suma išskaičiuota, kada žala paaiškėjo ir kodėl darbdavys laiko darbuotoją kaltu.

Tada naudinga patikrinti kelis dalykus:

• ar išskaita neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;
• ar nuo žalos paaiškėjimo iki nurodymo praėjo ne daugiau kaip trys mėnesiai;
• kas iš tikrųjų lėmė žalą: darbuotojo kaltė ar gedimas ir įprasta darbdavio veiklos rizika;
• ar darbdavys, skaičiuodamas sumą, atsižvelgė į turto nusidėvėjimą.

Viename darbo ginče darbdavys išskaičiavo žalą praleidęs įstatymo terminą. Darbuotojo sutikimą jis turėjo tik darbo sutartyje, todėl teismas išskaitą pripažino neteisėta ir priteisė darbuotojui išskaičiuotą sumą. Tai nereiškia, kad darbdavys prarado teisę į žalos atlyginimą: jo reikalauti jis gali kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, jei nepraleido kreipimosi termino.

Jei darbuotojas su išskaita nesutinka, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją. Tai darbo ginčas dėl teisės, todėl prašymą reikia pateikti per tris mėnesius nuo tada, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeidimą. Dažniausiai tai diena, kai darbuotojas sužinojo apie išskaitą, pavyzdžiui, gavo atsiskaitymo lapelį ar darbdavio nurodymą. Praleistą terminą komisija gali atnaujinti, jei pripažins praleidimo priežastis svarbiomis.

Ar reikia pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo

Kartais darbdavys vietoje išskaitos siūlo pasirašyti susitarimą, kad darbuotojas žalą atlygins dalimis ar visą iš karto. Įstatymas leidžia šalims susitarti dėl žalos atlyginimo natūra arba pinigais, tačiau pasirašyti tokį susitarimą darbuotojas neprivalo. Teismas pasirašytą susitarimą gali vertinti kaip darbuotojo sutikimą su žala ir jos dydžiu, todėl vėliau ginčyti žalą gali būti sunkiau.

Viename ginče teismas sprendė, kad sutikimas atlyginti būsimą žalą, pasirašytas dar sudarant darbo sutartį, nesukuria teisinių pasekmių. Tuo metu darbuotojas dar negali įvertinti, ar darbdavio pretenzija pagrįsta. Kitaip vertinamas sutikimas, kurį darbuotojas duoda jau žinodamas, už ką ir kokios sumos darbdavys reikalauja. Tada išskaita gali būti teisėta ir viršydama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ribą.

Prieš pasirašant derėtų įvertinti, ar suma neviršija įstatymo ribų ir ar žala tikrai atsirado dėl darbuotojo kaltės. Jei kyla abejonių, geriau pirmiausia raštu išdėstyti savo poziciją darbdaviui.

Išskaitos iš darbo užmokesčio dėl žalos yra darbdavio teisė, tačiau ja naudotis galima tik laikantis įstatymo sąlygų. Rašytinis nurodymas, vieno mėnesio užmokesčio riba ir trijų mėnesių terminas apsaugo darbuotoją nuo neribotų ir pavėluotų išskaitų, todėl naudinga žinoti, kaip šias sąlygas patikrinti.