Netesybos už konfidencialumo pažeidimą: kiek priteisia teismai

CIVILINĖ TEISĖ · 2026 M. LAPKRIČIO 13 D.

Netesybos už konfidencialumo pažeidimą: kiek priteisia teismai

Turinys

Darbdavys su verslo plėtros vadovu pasirašė konfidencialumo sutartį, kurioje už pažeidimą numatė 10 000 Eur baudą. Darbo santykiams pasibaigus, darbdavys kreipėsi į teismą ir pažeidimą įrodė, tačiau teismas priteisė tik 2 000 Eur. Tokia baigtis nėra išimtis. Netesybos konfidencialumo sutartyje yra veiksminga apsaugos priemonė, tačiau įrašyta suma nebūtinai bus ta, kurią priteis teismas. Galutinį dydį lemia, kas pažeidė sutartį, kokia informacija nutekėjo ir kiek realiai nukentėjo jos savininkas.

Kas yra netesybos ir kodėl nuostolių įrodinėti nereikia

Netesybos yra iš anksto sutarta pinigų suma, kurią pažeidėjas sumoka, jei neįvykdo įsipareigojimo ar įvykdo jį netinkamai. Konfidencialumo sutartyse dažniausiai susitariama dėl baudos: fiksuotos sumos už kiekvieną pažeidimą arba vienos sumos už bet kokį pažeidimą.

Teismai netesybas laiko iš anksto nustatytais minimaliais nuostoliais. Todėl informacijos savininkui pakanka įrodyti, kad sutartis pažeista, o tikslaus žalos dydžio skaičiuoti nereikia. Konfidencialumo bylose tai ypač svarbu, nes nuostolius dėl nutekėjusios kainodaros ar klientų duomenų paprastai sunku įvertinti pinigais.

Jei savininkas reikalauja ir nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Taigi dvigubai gauti už tą patį pažeidimą negalima.

Kada teismas mažina netesybas

Įstatymas leidžia teismui sumažinti netesybas, kai jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Per didelėmis teismai jas pripažįsta, kai jos neproporcingos pažeidimui ir leistų vienai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos sąskaita. Teismas vertina pažeidimo pobūdį, jo padarinius, pažeidėjo elgesį ir sandorio vertę.

Mažinimas turi ribą: netesybos negali tapti mažesnės už nuostolius, kuriuos informacijos savininkas patyrė dėl pažeidimo. Teismai pabrėžia ir sutarčių laisvę. Netesybos turi likti ne tik kompensacija, bet ir paskata vykdyti sutartį, todėl teismai paprastai jų nemažina iki realiai patirtų nuostolių. Jei bauda aiškiai per didelė, o informacijos savininkas savo nuostolių neįrodinėja, teismas gali ją sumažinti iki protingo dydžio, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir šalių interesų pusiausvyrą. Viename verslo ginče dėl neįvykdytos preliminariosios sutarties teismas sumažino 2 mln. Eur baudą iki 500 000 Eur. Baudos reikalavusi šalis savo nuostolių neįrodinėjo, o teismas nenustatė, kad ji patyrė ar galėjo patirti didelių nuostolių.

Todėl informacijos savininkui naudinga turėti bent apytikslį nuostolių pagrindimą. Įrodyti, kad bauda aiškiai per didelė, turi ją mažinti prašantis pažeidėjas. Vis dėlto teismas gali pasiūlyti savininkui pagrįsti, kodėl sutarta suma protinga.

Netesybos darbuotojui už konfidencialumo pažeidimą

Darbo kodeksas leidžia darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl netesybų už konfidencialumo susitarimo pažeidimą. Kitaip nei nekonkuravimo susitarimo atveju, šių netesybų dydžio įstatymas neriboja. Tačiau teismai tokias sąlygas neretai vertina atsargiau nei verslo sutarčių sąlygas, nes darbuotojas yra silpnesnioji šalis. Jis dažnai pasirašo darbdavio parengtą tekstą be derybų. Todėl net įrodžius pažeidimą sutarta suma nebūtinai bus priteista visa. Įžangoje aprašytoje situacijoje teismas sumažino 10 000 Eur baudą iki 2 000 Eur. Jis atsižvelgė į pažeidimo apimtį, darbuotojo padėtį ir tai, kad darbdavys savo nuostolių neįrodinėjo.

Svarbu ir tai, už kokią informaciją darbuotojas atsako. Teismai yra išaiškinę, kad konfidencialumo susitarimas negali uždrausti naudoti žinių ir įgūdžių, kuriuos darbuotojas sąžiningai įgijo dirbdamas. Darbo su klientais metodai, derybų būdai ar vadybos praktika paprastai tampa jo profesinės patirties dalimi. Pasibaigus darbo santykiams darbuotojas atsako tik tada, kai atskleidžia ar panaudoja komercines paslaptis ar kitą specifinę informaciją, kuri netapo jo gebėjimų dalimi. Įrodyti, kad informacija atitinka šiuos požymius, turi darbdavys.

Vienoje byloje šalys sutartyje numatė 50 000 Eur baudą už kiekvieną pažeidimą. Už buvusio darbuotojo naudojimąsi klientų kontaktais teismas baudos nepriteisė. Viena iš priežasčių: informacija apie klientų kontaktinius asmenis buvo tiek plačiai žinoma, kad jos nebuvo galima laikyti konfidencialia. Teismas pažymėjo ir tai, kad klientų perviliojimas yra nekonkuravimo, o ne konfidencialumo klausimas. Konfidencialumo sutartis negali atstoti nekonkuravimo susitarimo, kuriam įstatymas nustato griežtesnes sąlygas: privalomą kompensaciją darbuotojui ir ribotą netesybų dydį.

Kaip nustatyti netesybų dydį konfidencialumo sutartyje

Kad bauda atlaikytų ginčą, konfidencialumo sutartyje (NDA) jos dydį verta susieti su tuo, ką sutartis saugo:

• Apibrėžti konkrečią informaciją: kainodarą, klientų sąlygas, technologinius sprendimus. Kai sutartyje parašyta tiesiog „visa įmonės informacija“, ginče sunkiau įrodyti ir patį pažeidimą, ir tai, kad bauda pagrįsta.
• Pagrįsti sumą sandorio verte, informacijos komercine verte ar tikėtinais nuostoliais. Užrašytas pagrindimas vėliau padeda įrodyti, kad suma protinga.
• Aiškiai sutarti, kas laikoma atskiru pažeidimu, jei bauda skaičiuojama už kiekvieną pažeidimą.
• Darbo santykiuose sumą derinti su darbuotojo pareigomis ir darbo užmokesčiu.
• Jei tikslas yra apriboti konkurenciją, sudaryti atskirą nekonkuravimo susitarimą, o ne didinti baudą konfidencialumo sutartyje.

Kai netesybos susietos su konkrečia informacija ir realia rizika, teismas ginče rečiau mažina sutartą sumą.