Sugyventinių turtas: kaip įrodyti, kad butas ar namas yra bendras

CIVILINĖ TEISĖ · 2026 M. LAPKRIČIO 10 D.

Sugyventinių turtas: kaip įrodyti, kad butas ar namas yra bendras

Turinys

Du žmonės dešimt metų gyveno kartu, drauge mokėjo paskolą ir remontavo namą, tačiau Nekilnojamojo turto registre savininku nurodytas tik vienas. Kai santykiai baigiasi, antrasis partneris dažnai išgirsta: „Butas mano, nes jis įregistruotas mano vardu.“ Tai dar nėra galutinis atsakymas: sugyventinių turtas teismo sprendimu gali būti pripažintas bendru, net kai registre įrašytas tik vienas savininkas.

Kodėl sugyventinių turtas dalijamas kitaip nei sutuoktinių

Sutuoktiniams įstatymas numato aiškią taisyklę: preziumuojama, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl įrodinėti tenka tam, kuris teigia, kad turtas asmeninis. Konstitucinis Teismas 2025 m. balandį pripažino antikonstitucine nuostatą, kuri atidėjo Civilinio kodekso skyriaus apie sugyventinių turtą įsigaliojimą, todėl teismai šį skyrių jau taiko. Jis skirtas poroms, kurios partnerystę įregistravo ir kartu gyvena bent metus. Skyrius apima bendrai įgytą ir naudojamą būstą bei namų apyvokos daiktus, tačiau sutuoktinių turto režimo nesukuria. Toks turtas paprastai dalijamas lygiomis dalimis, nebent teismas nuspręstų kitaip. Kol nepriimtas partnerystės registravimo įstatymas, partnerystė registruojama teismo keliu: teismai nustato partnerystės faktą ir įpareigoja jį įregistruoti, o apygardų teismai, nagrinėdami apeliacinius skundus, tokius sprendimus palieka nepakeistus.

Daugelis porų partnerystės neregistruoja. Jų turto ginčus teismai sprendžia pagal jungtinės veiklos sutarties taisykles, o turto bendrumas nepreziumuojamas. Įstatymas reikalauja, kad jungtinės veiklos sutartis būtų rašytinė. Vis dėlto ir nesant rašytinės sutarties teismai susitarimą gali pripažinti, jei jį patvirtina faktinės aplinkybės: abu partneriai siekė bendro tikslo ir prie jo prisidėjo.

Kada turtas, įregistruotas vieno vardu, gali būti bendras

Kai pora partnerystės neįregistravo, teismai laikosi kelių taisyklių, kurias verta žinoti dar iki ginčo:

• Kiekvienas turto objektas vertinamas atskirai. Net jei pora gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, dėl konkretaus buto, namo ar sklypo bendrosios nuosavybės galėjo ir nebūti susitarta.
• Įrodinėja tas, kuris prašo pripažinti turtą bendru. Jis turi įrodyti ir susitarimą įgyti turtą kartu, ir savo įnašo dydį.
• Registro įrašas nėra lemiamas. Tai, kad turtas įregistruotas vieno iš sugyventinių vardu, pats savaime nereiškia, kad antrasis neturi teisių. Kita vertus, nuosavybės forma, nurodyta sutartyje ir registre, teismui yra svarbi vertinant, dėl ko pora iš tikrųjų buvo susitarusi.
• Notarinėje sutartyje nurodytas aplinkybes galima paneigti. Jos laikomos įrodytomis, kol kiti byloje esantys įrodymai neparodo ko kita, tačiau liudytojų parodymais jų paneigti negalima. Išimtis daroma tik tada, kai toks draudimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pats susitarimas įgyti turtą kartu gali būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais.

Jei vienas iš sugyventinių tebėra susituokęs su kitu asmeniu, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas sugyventinių bendru nepripažins. Bendrą nuosavybę sugyventiniai gali kurti tik asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu ar darbu.

Kaip įrodyti prisidėjimą prie buto ar namo įsigijimo

Teismas gali pripažinti butą bendru, jeigu įrodoma, kad jis įsigytas abiejų lėšomis siekiant sukurti bendrąją nuosavybę, arba kad antrasis partneris jį iš esmės pagerino. Baigtinio įrodymų sąrašo nėra, todėl teismas vertina visumą. Kadangi poros pinigų perdavimo dažnai neįformina, teismai priima ir netiesioginius įrodymus. Praktikoje dažniausiai padeda:

• banko pavedimai pardavėjui, pradinė įmoka ir būsto paskolos įmokos iš abiejų sąskaitų;
• paskolos ar laidavimo sutartys, kuriose dalyvauja abu partneriai;
• statybų, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos sąskaitos, kurias apmokėjo antrasis partneris, jei darbai turtą pagerino iš esmės;
• susirašinėjimas apie bendrą pirkimą, kainos derybas ar dalis;
• dokumentai, rodantys, kad abu gyveno bute ir juo naudojosi (vien to nepakanka, bet tai papildo kitus įrodymus).

Esminiu pagerinimu teismai laiko, pavyzdžiui, kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, po kurių turto vertė, palyginti su buvusia, reikšmingai padidėja. Skaičiuojamas tik darbų lemtas vertės pokytis, o ne kainų augimas rinkoje. Baldų, buities technikos ar smulkių remonto medžiagų pirkimas paprastai nelaikomas esminiu pagerinimu. Jei pagerinimas nebuvo esminis, butas bendru nepripažįstamas, tačiau prisidėjęs partneris gali turėti teisę reikalauti kompensacijos, kad kitas nepraturtėtų nepagrįstai.

Prisidėti galima ne tik pinigais: įstatymas ir teismų praktika įnašu laiko ir kitą turtą, darbą, žinias bei įgūdžius. Teismai yra pripažinę bendrąją dalinę nuosavybę, kai partneris prisidėjo ir lėšomis, ir darbu. Jei namas statomas, bendru jis gali būti pripažintas net tada, kai vienas partneris prisidėjo tik savo darbu.

Kaip vyksta turto dalybos nesusituokus

Turto dalybos nesusituokus vyksta pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles. Kai neįregistravusios partnerystės poros turtas pripažįstamas bendru, jis tampa bendrąja daline nuosavybe. Įstatymas preziumuoja, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu sutartis nenustato ko kita. Vis dėlto ginče kiekvienas paprastai įrodinėja savo įnašo dydį, todėl dalys gali būti nelygios. Taip nutinka, pavyzdžiui, kai vienas pradinę įmoką sumokėjo iš santaupų, sukauptų dar prieš bendrą gyvenimą.

Jei turto padalyti natūra negalima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, teismas gali priteisti piniginę kompensaciją tam partneriui, kuris nelieka savininku.

Kaip apsaugoti savo dalį perkant būstą kartu

Ginčo galima išvengti sutvarkius dokumentus dar perkant turtą:

1. Pirkti abiejų vardu ir nurodyti dalis pirkimo sutartyje, pavyzdžiui, 1/2 ir 1/2 arba pagal realius įnašus.
2. Jei turtas registruojamas vieno vardu, sudaryti rašytinę jungtinės veiklos sutartį ir aprašyti įnašus bei tai, kaip turtas bus dalijamas pasibaigus bendram gyvenimui. Vis dėlto patikimiausia, kai abiejų dalys įrašomos Nekilnojamojo turto registre. Jei sutartimi perleidžiamos teisės į nekilnojamąjį turtą, ją reikia patvirtinti notarine tvarka.
3. Pinigus mokėti pavedimais su aiškia paskirtimi, o ne grynaisiais.
4. Saugoti remonto ir statybų sąskaitas bei sutartis.
5. Įregistravus partnerystę, sudaryti notarinę sutartį dėl bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo pasibaigus bendram gyvenimui.

Ką svarbiausia žinoti apie sugyventinių turtą

Sugyventinių turtas nėra automatiškai bendras, tačiau ir registro įrašas vieno vardu nėra galutinis. Teismas aiškinasi, ar dėl konkretaus turto buvo susitarta jį įgyti kartu ir kiek kiekvienas prisidėjo, o įrodinėti tenka tam, kuris prašo pripažinti nuosavybę bendra. Kuo daugiau rašytinių įrodymų, tuo didesnė tikimybė apginti savo dalį.