Partnerystės registravimas per teismą: ką rodo 2026 m. teismų praktika

CIVILINĖ TEISĖ · 2026 M. LAPKRIČIO 10 D.

Partnerystės registravimas per teismą: ką rodo 2026 m. teismų praktika

Turinys

Partnerystė Civiliniame kodekse įrašyta nuo pat jo priėmimo, tačiau partnerystės įstatymo, kuris nustatytų, kaip ją įregistruoti, Seimas iki šiol nepriėmė. Ilgą laiką poros neturėjo kur kreiptis. Dabar partnerystės registravimas per teismą tapo realiu keliu. 2026 m. apygardų teismai vienas po kito paliko nepakeistus sprendimus pripažinti porų partnerystę ir įpareigoti ją įregistruoti.

Partnerystės įstatymas nepriimtas: kodėl tenka kreiptis į teismą

Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai įstatymo nuostatą, kuri partnerystės skyriaus įsigaliojimą siejo su atskiru, taip ir nepriimtu partnerystės registravimo įstatymu. Kartu jis pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja Civilinio kodekso 3.229 straipsnis tiek, kiek partnerystę leidžia sudaryti tik vyrui ir moteriai. Todėl partnerystės nuostatos įsigaliojo ir taikomos ir tos pačios lyties poroms.

Kadangi registravimo tvarkos vis dar nėra, Konstitucinis Teismas nurodė išeitį: kol tokia tvarka nenustatyta, teisę į partnerystę, įskaitant jos registravimą, galima įgyvendinti kreipiantis į teismą. 2026 m. spalį Konstitucinis Teismas papildomai nurodė, kad šią spragą konkrečioje byloje gali užpildyti teismas, vadovaudamasis civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančiais teisės aktais. Civilinis kodeksas partnerystę priskiria civilinės būklės aktams, kuriuos valstybė registruoja privalomai.

Partnerystės registravimas per teismą: procesas ir sąlygos

Byla nagrinėjama ypatingąja teisena, todėl teismui teikiamas ne ieškinys, o abiejų partnerių pareiškimas. Jame paprastai prašoma dviejų dalykų: pripažinti partnerystę ir įpareigoti ją įregistruoti. Suinteresuotais asmenimis dažniausiai įtraukiami savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius ir valstybė, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, o kai kuriose bylose ir Registrų centras. Teismai nereikalavo pirmiausia kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių, nes procesinis įstatymas leidžia kreiptis tiesiai į teismą, kai šis klausimas civilinės metrikacijos įstaigoje nenagrinėtinas.

Teismas tikrina, ar pareiškėjai pilnamečiai ir ar jų santykiai turi šeimai būdingą turinį. Sprendimuose minimi tokie įrodymai: bendrai sudarytos būsto nuomos sutartys, bendrai apmokamos komunalinės paslaugos, bendra banko sąskaita, vienas kitam išduoti notariniai įgaliojimai, deklaruota bendra gyvenamoji vieta. Teismai dažniausiai konstatuoja, kad pora kartu gyvena ilgiau nei vienerius metus. Vis dėlto vienas apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškimo priėmimo, pažymėjo, kad vienerių metų reikalavimas susijęs su turtinėmis pasekmėmis, o ne su teise kreiptis dėl registravimo.

Kliūtimi netapo ir užsienyje sudaryta santuoka. Teisingumo ministerija teigė, kad susituokę asmenys partneriais būti negali. Teismas atsakė, kad pora siekia ne pripažinti santuoką, o įregistruoti partnerystę. Teismo vertinimu, užsienyje sudaryta tos pačios lyties santuoka Lietuvoje negali būti pripažinta, todėl kito kelio pora neturi.

Apeliacinės instancijos teismai pirmosios instancijos sprendimus pripažinti partnerystę paliko galioti. Pasitaikė atvejų, kai pirmosios instancijos teismai pareiškimų nepriėmė, pavyzdžiui, dėl tariamai trūkstamų faktų apie bendrą gyvenimą ar todėl, kad nėra registravimo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismai tokias nutartis panaikino ir priminė, kad įrodymų pakankamumas vertinamas nagrinėjant bylą, o ne priimant pareiškimą.

Ar valstybė gali atsisakyti registruoti partnerystę

Valstybės ir savivaldybių institucijos dažniausiai skundė įpareigojimą partnerystę įregistruoti, o kai kuriose bylose ir patį jos pripažinimą. Pagrindiniai argumentai ir teismų atsakymai:

• Teismingumas: Teisingumo ministerija tvirtino, kad registravimo reikalavimas priklauso administraciniams teismams. Teismai nesutiko, nes Konstitucinis Teismas teisę į partnerystę ir jos registravimą leido įgyvendinti per teismą.
• Nėra registro ir tvarkos: institucijos rėmėsi principu, kad niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma. Teismai atsakė, kad nepateikta įrodymų, jog partnerystės negalima įregistruoti kitu būdu. Specialios tvarkos ar registro funkcionalumo nebuvimas, teismų vertinimu, nepaneigia pareigos partnerystę įregistruoti.
• Vykdymo atidėjimas: teismai atmetė prašymus sustabdyti bylą ar atidėti sprendimo vykdymą bent 12 mėnesių. Toks atidėjimas pratęstų porų teisinės padėties neaiškumą, o duomenų, kada kliūtys bus pašalintos, nepateikta.
• Kas registruoja: čia praktika skiriasi. Vieni teismai įpareigojo Lietuvos Respubliką. Kiti įpareigojo savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių, laikydami, kad civilinės būklės aktų registravimas yra savivaldybėms perduota valstybės funkcija. Apeliacinės instancijos teismai paliko galioti abu variantus.

Pareiškėjams verta žinoti, kad ypatingojoje teisenoje bylinėjimosi išlaidos paprastai neatlyginamos, nebent dalyvaujančių asmenų interesai priešingi ar jų suinteresuotumas bylos baigtimi skiriasi. Kai valstybės institucijos pareiškimui neprieštaravo, apeliacinės instancijos teismai advokato išlaidų iš valstybės nepriteisė.

Kokias teises suteikia įregistruota partnerystė: turtas ir būstas

Civilinio kodekso partnerystės skyrius reguliuoja tik turtinius santykius. Jo taisyklės taikomos turtui, kurį partneriai bendrai įgijo ir bendrai naudoja. Tai gyvenamasis namas ar butas, kuriame jie gyvena, su juo susijęs nekilnojamasis daiktas, nuomos ar kita teisė naudotis tokiu būstu, baldai ir namų apyvokos daiktai. Sodui, vasarnamiui ir kitam poilsiui skirtam turtui šios taisyklės netaikomos.

Kai partneriai kartu gyvena ne mažiau kaip vienerius metus, įregistruota partnerystė suteikia kelias apsaugos priemones:

• be kito partnerio rašytinio sutikimo negalima parduoti, dovanoti, įkeisti ar išnuomoti bendrai įgyto ir naudojamo turto;
• jei būstas įregistruotas vieno partnerio vardu, abu partneriai bendru prašymu, kurio parašus patvirtina notaras, gali įregistruoti žymą, kad būstu naudojasi bendrai;
• pasibaigus bendram gyvenimui arba vienam partneriui mirus, toks turtas, atskaičius bendras skolas, paprastai dalijamas lygiomis dalimis;
• būstas gali būti paliktas tam partneriui, kuriam jis reikalingesnis, prireikus kitam išmokant kompensaciją;
• partneriai gali iš anksto sudaryti notarinę sutartį dėl turto padalijimo.

Apsaugos ribas nurodė pats Konstitucinis Teismas: partnerystės skyrius nereglamentuoja paveldėjimo, tarpusavio išlaikymo, teisių sveikatos priežiūros srityje ir teisių bei pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Todėl šiandien įregistruota partnerystė visų pirma apsaugo bendrą būstą ir buitį.

Ką svarbiausia žinoti prieš kreipiantis į teismą

Partnerystės registravimas per teismą 2026 m. tapo nuoseklia praktika. Teismai pripažįsta partnerystę, įpareigoja ją įregistruoti ir nesutinka laukti, kol bus priimtas įstatymas. Kol kas šią praktiką formuoja apygardų teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra pasisakęs.

Prieš teikiant pareiškimą verta atsižvelgti į kelis dalykus:

1. Pareiškimą teikia abu partneriai kartu ir prašo ne tik pripažinti partnerystę, bet ir įpareigoti ją įregistruoti.
2. Bendrą gyvenimą reikia aiškiai aprašyti ir pagrįsti dokumentais: nuomos sutartimis, sąskaitomis, deklaruota gyvenamąja vieta.
3. Savo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato, pareiškėjai paprastai apmoka patys.
4. Teismo sprendimas įpareigoja partnerystę įregistruoti, tačiau registro funkcionalumas partnerystei registruoti dar kuriamas, todėl praktinis įregistravimas gali užtrukti.