Jungtinės veiklos sutartis sugyventiniams: kaip apsaugoti savo dalį

CIVILINĖ TEISĖ · 2026 M. LAPKRIČIO 10 D.

Jungtinės veiklos sutartis sugyventiniams: kaip apsaugoti savo dalį

Turinys

Pora kartu gyvena aštuonerius metus. Butas pirktas jo vardu, o pradinę įmoką ir remontą apmokėjo ji iš savo santaupų. Kol santykiai geri, niekas neklausia, kam kas priklauso, tačiau išsiskyrus šis klausimas tampa svarbiausiu. Poroms, kurios nėra susituokusios ir partnerystės neįregistravo, jungtinės veiklos sutartis leidžia iš anksto ir ramiai susitarti, kas kiek įneša ir kokia dalis kam priklauso.

Kam sugyventiniams reikalinga jungtinės veiklos sutartis

Civilinio kodekso skyrius apie sugyventinių turtą taikomas tik tiems, kurie įregistravo partnerystę ir kartu gyvena ne mažiau kaip vienerius metus. Kitų porų turto ginčus teismai dažniausiai vertina pagal jungtinės veiklos taisykles. Jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų sujungia savo turtą, darbą ar žinias ir įsipareigoja veikti kartu bendram tikslui, pavyzdžiui, įsigyti ir išlaikyti būstą.

Kai rašytinio susitarimo nėra, teismas pirmiausia aiškinasi, ar dėl kiekvieno konkretaus daikto apskritai buvo susitarta jį įgyti bendrai. Vien gyvenimas kartu ir bendras ūkis dar nereiškia, kad butas ar automobilis yra bendras. Sutartis šį klausimą išsprendžia iš anksto, kol abu partneriai dar sutaria.

Rašytinė ar notarinė forma

Jungtinės veiklos sutarties forma įstatyme nustatyta aiškiai: sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais notarinė. Formos reikalavimų nesilaikius sutartis negalioja. Vis dėlto sugyventinių atveju teismai nerašytinio susitarimo savaime negaliojančiu nelaiko ir leidžia jį įrodinėti kitais įrodymais, kaip paaiškinta toliau.

Notarinė forma privaloma tada, kai pačia sutartimi vienas partneris įgyja daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, kurį perduoda kitas partneris arba kuris sukuriamas ar iš esmės keičiamas bendros veiklos metu. Pavyzdžiui, jei susitariama, kad pusė vieno sugyventinio jau turimo buto tampa kito nuosavybe, tokią sutartį būtina tvirtinti pas notarą. Jei sutartis yra bendro pobūdžio, pavyzdžiui, pora susitaria ateityje kartu įsigyti būstą ir nustato dalis, užtenka paprastos rašytinės formos. Pas notarą tvirtinamas tik pats pirkimo sandoris.

Teismų praktika rodo, kad notarinės formos reikalaujanti, bet jos neturinti sutartis paprastai negalioja visa apimtimi. Tada teismas sprendžia, kaip šalys grąžina viena kitai tai, ką gavo, o į kito turtą investavęs partneris turi įrodyti, kiek lėšų įdėjo.

Jungtinės veiklos sutarties pavyzdys: ką įrašyti poros sutartyje

Internete rastas jungtinės veiklos sutarties pavyzdys dažniausiai skirtas verslo partneriams, todėl poros situacijai jį tenka pritaikyti. Sugyventinių sutartyje verta aptarti šiuos dalykus:

• Įnašai: tai gali būti pinigai, kitas turtas, profesinės žinios, įgūdžiai ir dalykiniai ryšiai. Teismai įnašu pripažįsta ir darbą, įskaitant darbą bendrame ūkyje. Jei sutartis nenustato kitaip, laikoma, kad įnašai lygūs, o jų vertę pinigais nustato abu partneriai kartu. Jei rašytinės sutarties nėra, teismas dalis nustato pagal tai, kiek kiekvienas faktiškai įnešė pinigais, turtu ir darbu. Todėl naudinga įrašyti konkrečias sumas ir nurodyti, kas jas sumokėjo.
• Dalys turte: įneštas turtas ir tai, kas sukurta kartu, yra bendroji dalinė nuosavybė, jei sutartis nenustato ko kita. Dalis aiškiausia nurodyti trupmenomis kiekvienam svarbesniam daiktui.
• Išlaidos: kas moka būsto paskolos įmokas, mokesčius, draudimą ir remontą. Nesant susitarimo, išlaidos dalijamos proporcingai dalims, o visiškai atleisti vieną partnerį nuo išlaidų negalima.
• Paskola ar įnašas: jei vienas partneris kitam perduoda pinigų laikinai, verta aiškiai parašyti, kad tai paskola, kurią reikės grąžinti, o ne įnašas į bendrą turtą.
• Sprendimai dėl turto: bendrą turtą partneriai valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, o kilus ginčui tvarką nustato teismas. Sutartyje galima numatyti, kuris partneris tvarko bendro turto apskaitą ir kuris rūpinasi kasdieniais bendrais reikalais, pavyzdžiui, mokesčiais ar smulkiomis išlaidomis.
• Išsiskyrimas: kaip dalijamas turtas, ar vienas partneris gali išpirkti kito dalį, per kiek laiko ir pagal kokią vertę.
• Vieno partnerio mirtis: mirus partneriui sutartis baigiasi, nebent joje ar vėlesniame susitarime numatyta ją tęsti su jo teisių perėmėjais. Todėl verta iš anksto apsispręsti, ar įpėdiniai perima mirusiojo vietą sutartyje.
• Ginčų sprendimas: pavyzdžiui, įsipareigojimas pirmiausia derėtis ar kreiptis į mediatorių ir tik tada į teismą.

Kaip rašytinė sutartis padeda, jei ginčas pasiekia teismą

Rašytinės sutarties nesudariusiems sugyventiniams teismai palieka galimybę įrodyti susitarimą kitais būdais. Teismai laikosi pozicijos, kad reikalauti iš kartu gyvenančių žmonių visus klausimus derinti raštu neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų. Todėl susitarimą galima įrodyti visais leistinais įrodymais. Vis dėlto įrodinėti tenka tam, kuris teigia, kad turtas bendras: jis turi parodyti susitarimą dėl konkretaus daikto ir savo įnašo dydį, kartais praėjus daugeliui metų.

Jungtinės veiklos sutartis tarp fizinių asmenų šią naštą sumažina. Šalių valia, įnašai ir dalys matyti iš dokumento, todėl teismui paprastai nebereikia jų atkurti iš liudytojų parodymų, pavedimų ir susirašinėjimo.

Kaip nutraukti jungtinės veiklos sutartį ir padalyti turtą

Nutraukimo tvarka priklauso nuo to, ar sutartis sudaryta be termino, ar terminuota:

• Neterminuotos sutarties partneris gali jos atsisakyti, apie tai pranešęs kitam ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, jei įstatymas ar sutartis nenustato kitaip. Susitarimas, panaikinantis ar ribojantis šią teisę, negalioja.
• Terminuotą arba konkrečiam tikslui sudarytą sutartį (pavyzdžiui, kol bus grąžinta būsto paskola) vienas partneris gali nutraukti, jei kitas ją iš esmės pažeidžia arba jei dėl svarbių priežasčių jos vykdyti nebegali. Įstatymas numato, kad nutraukęs partneris atlygina kitam tiesioginius nuostolius, kuriuos sukėlė nutraukimas.

Pasibaigus sutarčiai, bendras turtas dalijamas pagal bendrosios nuosavybės taisykles. Daiktai, kuriuos partneris buvo perdavęs tik naudotis, jam grąžinami be atlyginimo, jei nesusitarta kitaip. Partneris, įnešęs konkretų daiktą, pavyzdžiui, savo automobilį, gali reikalauti grąžinti būtent jį, jei tai nepažeidžia kito partnerio ir kreditorių interesų. Už neįvykdytas bendras prievoles tretiesiems asmenims buvę partneriai atsako solidariai, todėl bendras skolas verta sutvarkyti dar dalijantis turtą.

Kada jungtinės veiklos sutartį verta sudaryti

Gerai parengta jungtinės veiklos sutartis atsako į klausimus, kurie kitaip būtų sprendžiami teisme. Iš jos matyti, kas ir kiek įnešė, kokia dalis kam priklauso, kas apmoka išlaidas ir ar perduoti pinigai yra paskola. Taip pat aišku, kaip sutartis nutraukiama ir kas nutinka mirus vienam iš partnerių. Jei sutartimi įgyjamos, perleidžiamos ar suvaržomos teisės į konkretų nekilnojamąjį turtą, reikia notaro. Kitais atvejais pakanka aiškaus rašytinio teksto su abiejų parašais, kurį verta papildyti kaskart perkant ką nors vertingo.